- pareitas
- pãreitas sm. (3b) 1. storas kuolas ar pagalys, dedamas po daiktu, kad nesiektų žemės: Už durių pãreitus padėk, tai ten bus alaus bačkom paristi Tvr. Padėk pãreitus, kad nesupūtų dugnys bačkų Tvr. 2. apvalus rąstagalys, kišamas po sunkiu daiktu, norint jį paristi, pavilkti, patraukti: Paded' (padėk) pãreitus i rit' (risk) Tvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.